Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad ES panaikins sankcijas Rusijai, kai bus pašalinta jų įvedimo priežastis – kai Kijevas atgaus Donbaso kontrolę. Tai, anot „Reuters“, Vokietijos vyriausybės vadovas antradienį, rugpjūčio 29 d., pareiškė kasmetinėje vasaros spaudos konferencijoje Berlyne.

"Sankcijos bus panaikintos, kai išnyks priežastys. Ekonominės sankcijos buvo įvestos dėl padėties Rytų Ukrainoje, Donecko ir Luhansko regionuose, kur Kijevas prarado suverenitetą savo teritorijoje", – sakė kanclerė. Kaip pažymėjo A. Merkel, jei paliaubos Donbase tęsis, „šiuo pagrindu bus galima priimti tolesnius politinius sprendimus“, praneša TASS. „Jei pavyks įvykdyti Minsko susitarimus, bus sudaryta galimybė atšaukti sankcijas“, – pridūrė Vokietijos vyriausybės vadovas.

Angela Merkel taip pat pažymėjo, kad to paties išvakarėse ji sakė bendroje spaudos konferencijoje su Macronu. Abiejų šalių vadovai paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Ukrainos prezidentą Petro Porošenką visiškai vykdyti savo įsipareigojimus pagal Minsko susitarimus ir laikytis paliaubų.

Kol kas bendrame pareiškime pažymima, kad ginčo teritorijoje šalys nuolat pažeidžia nustatytą režimą. Merkel ir Macronas išreiškė susirūpinimą, kad saugumo padėtis Rytų Ukrainoje negerėja.

Merkel ir ankstesnis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as padarė panašius pareiškimus dėl antirusiškų sankcijų pratęsimo. Taigi praėjusių metų pabaigoje A. Merkel ir Hollande'as paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame paskelbė apie būtinybę pratęsti sankcijas Rusijos Federacijai dėl nepakankamos pažangos įgyvendinant Minsko susitarimus, reglamentuojančius konflikto Donbase sprendimą.

Pirmą kartą antirusiškas sankcijas Vakarai įvedė 2014 metų pavasarį dėl Ukrainos krizės ir Krymo prijungimo prie Rusijos Federacijos. Vėliau ribojančių priemonių paketas išsiplėtė. Birželio pabaigoje Europos Sąjunga vėl pratęsė ekonomines sektorines sankcijas Rusijai.

Sankcijos apima prieigos prie tarptautinio finansavimo apribojimą, taip pat bendradarbiavimą gynybos ir energetikos srityje. Rusijai taip pat taikomos asmeninės ES sankcijos ir ribojančios priemonės Krymui.

Minsko susitarimus 2015 metų vasarį pasirašė Normandijos ketverto šalių (Rusijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos) vadovai. Dokumente visų pirma buvo numatytos paliaubos, sunkiosios ginkluotės atšaukimas, rinkimų Donbase surengimas ir ypatingo regiono statuso įstatyminis įtvirtinimas. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija nėra konflikto Rytų Ukrainoje šalis, o tik tarpininkė derybose dėl situacijos sprendimo.

https://www.site/2017-12-15/merkel_zayavila_chto_es_ne_nashel_dostatochnyh_osnovaniy_dlya_otmeny_sankciy_protiv_rf

Merkel teigia, kad ES nerado pakankamo pagrindo panaikinti sankcijas Rusijai

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga nerado pakankamo pagrindo panaikinti antirusiškas sankcijas. Tai praneša „Interfax“.

„Nepadaryta pakankamai pažangos, kad būtų panaikintos sankcijos, buvo sutarimas, kad reikia padaryti viską, kas įmanoma, kad Minsko procesas judėtų į priekį“, – žurnalistams sakė ji po pirmosios vykstančio ES viršūnių susitikimo dienos.

Tuo pat metu A. Merkel pripažino, kad padėties Rytų Ukrainoje „buvo įmanoma išvengti tolesnio eskalavimo“.

Anksčiau Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė pratęsiantis Europos sankcijas Rusijai.

„ES sutiko pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai“, – tviteryje parašė jis.

Šaltinis ES Taryboje „Interfax“ sakė, kad ribojančias priemones numatomas pratęsti šešiems mėnesiams ir į jį bus įtrauktos šiuo metu galiojančios sektorinės sankcijos be papildymų.

Vienas diplomatinis šaltinis ES institucijose ketvirtadienio vakarą sakė „Interfax“, kad oficialus ES Tarybos sankcijų pratęsimas „artimiausiomis dienomis bus praktiškai techninis“.

„Daugiau diskusijų nesitikima. Valstybės narės oficialiai patvirtins aktą“, – aiškino agentūros pašnekovas.

Sankcijos Rusijai bus panaikintos, kai tik Maskva sutiks užbaigti konfliktą Ukrainoje, bet ne anksčiau, antradienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Vokietijos vadovas teigė, kad sankcijų panaikinimas būtų ekonomiškai naudingas tiek Rusijai, tiek Vokietijai. Tačiau ji tvirtino, kad prieš tai, kai bus panaikintos šios sankcijos ir pajunta jų panaikinimo nauda, ​​Maskva turės nutraukti spaudimą Ukrainai.

„Ukraina neturi visiško suvereniteto“, – antradienį per savo metinę vasaros spaudos konferenciją Berlyne sakė Merkel.

Rusijai Europos Sąjungos, JAV ir keleto kitų šalių sankcijos taikomos nuo 2014 m., kai rėmė prorusiškas ir antivyriausybines grupes Donbase Rytų Ukrainoje, dėl ko kilo rimtas konfliktas ir Krymo aneksija. kuri buvo Ukrainos teritorija.

Nuo tada A. Merkel kartu su Prancūzijos lyderiu bando įtikinti Rusiją ir Ukrainą laikytis paliaubų sutarties sąlygų, kurios yra Minsko susitarimų dalis. Šie bandymai yra nesėkmingi.

Kontekstas

Ar reikalingos sankcijos Rusijai?

Amerikos mąstytojas 2017-08-24

Putino kontrsankcijos kenkia rusams

Frankfurter Allgemeine Zeitung 2017-08-23

JAV žiūri į Rusijos dujas

Yeni Safak 2017-08-21 „Kartu su Prancūzijos prezidentu, taip pat padedami JAV, stengiamės rasti sprendimus (Ukrainos krizei) Normandijos formatu“, – sakė A. Merkel.

Pirmadienį per bendrą konferenciją su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu A. Merkel paragino Rusiją suintensyvinti pastangas nutraukti karo veiksmus tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų. Dėl šių karo veiksmų jau žuvo daugiau nei 10 000 žmonių ir jie tebėra aštraus konflikto su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu objektas.

„Vakar paskelbtame bendrame pareiškime mes tiesiog pabrėžėme, kad ugnies nutraukimo susitarimo laikymasis yra nepaprastai svarbus“, – sakė A. Merkel.

„Jei bus laikomasi Minsko susitarimų, reikalavimas panaikinti sankcijas Rusijai bus patenkintas“, – sakė A. Merkel. Ji taip pat pažymėjo, kad šis žingsnis būtų „naudingas tiek Rusijos, tiek Vokietijos ekonomikai“.

Sankcijų įvedimas buvo rimtas smūgis Rusijos ekonomikai, taip pat turėjo neigiamą poveikį daugeliui ES šalių.

Europos valiutos fondas yra „labai gera idėja“

Merkel taip pat pasinaudojo spaudos konferencija, norėdama išdėstyti savo požiūrį į keletą pagrindinių politinių klausimų prieš rugsėjį vyksiančius Vokietijos nacionalinius rinkimus, kuriuos ji tikisi laimėti kaip kanclerė ketvirtai kadencijai.

Ji išreiškė paramą savo finansų ministrui Wolfgangui Schaeuble ir palaikė jo planus įsteigti Europos valiutos fondą, pavadindama juos „labai gera idėja“.

Schäuble pasiūlė pertvarkyti Euro zonos finansinio stabilizavimo fondą, žinomą kaip Europos stabilumo mechanizmas (ESM), į Europos valiutos fondą, kad būtų galima geriau kontroliuoti regiono finansinį stabilumą. Schäuble teigia, kad toks fondas galėtų sukurti papildomų pajėgumų kontroliuoti nacionalinius biudžetus.

„Tai galėtų padidinti mūsų stabilumą ir leisti parodyti visam pasauliui, kad euro zonai skirtų priemonių pakete turime visus mechanizmus, leidžiančius efektyviai reaguoti į nenumatytas situacijas“, – žurnalistams sakė ji.

Merkel po vakarykščių susitikimų su Macronu taip pat palaikė Prancūzijos prezidento idėją skirti bendrą euro zonos šalių finansų ministrą, sakydama, kad tai leistų „geriau koordinuoti biudžeto ir ekonomikos politiką“.

Vokietijos prekybos perteklius nėra toks reikšmingas

Merkel pasinaudojo proga paneigti JAV prezidento Donaldo Trumpo kaltinimus, kad Vokietija manipuliuoja euro valiuta, siekdama didelio prekybos pertekliaus.

„Euro kurso nenustačiau aš. Jeigu euro zonoje jis labai žemas, tuomet Vokietijos eksportuotojams lengviau parduoti savo produkciją pasaulinėje rinkoje. Kiekvienas euro kurso pokytis turi įtakos mūsų galimybėms eksportuoti ir, žinoma, didina spaudimą mūsų konkurencingumui.

„Aš asmeniškai nemanau, kad šis prekybos perteklius būtų itin dramatiškas... ir jei dabar prekybos perteklius mažės, tai bus vienas iš veiksnių, kuriam mes neturime jokios įtakos“, – sakė A. Merkel.

Didžiąją metų dalį euras dolerio atžvilgiu buvo brangesnis, nes JAV valiuta per D. Trumpo valdymo laikotarpį jau kelis kartus krito. Antradienį euras pirmą kartą nuo 2015 metų sausio peržengė 1,20 dolerio ribą.

„Dyzelino“ skandalas sukelia „nusivylimą“, tolesnės derybos ateis

Skandalas Vokietijos automobilių pramonėje, kuri yra viena didžiausių šalies eksporto prekių, šiemet suvaidino didelį vaidmenį A. Merkel rinkimų kampanijoje, ir ji antradienį pažadėjo paveikti gamintojus.

„Yra didžiulis nusivylimas (automobilių pramonėje) ir tai ne tik aš – tai matosi ir kituose žmonėse.

„Žinoma, yra tam tikras pyktis“, – sakė A. Merkel, turėdama omenyje skandalą, kad kai kurie automobilių gamintojai manipuliavo variklių išmetamųjų teršalų bandymų rezultatais.

Ji sakė, kad pažeidimus pažeidžiančios įmonės nebegrįš prie „įprasto verslo“ ir pažadėjo surengti papildomas derybas, kad pramonė būtų tvarka. Tačiau ji pripažino, kad vidaus degimo varikliai, tradiciškai valdomi atliekant išmetamųjų teršalų testus, ir ateinančiais dešimtmečiais išliks automobilių pramonės stuburas, nepaisant raginimų ieškoti švaresnių alternatyvų.

InoSMI medžiagoje pateikiami tik užsienio žiniasklaidos vertinimai ir neatspindi InoSMI redaktorių pozicijos.